papažastis

pãpažastis sm. (1), papãžastis (1), papažastỹs (3^4b) Kv, Vlk 1. žr. papažastė 1: Pãpažasty votis auga Švnč. Pãpažasčiai skaudulių pilni, o reik darbuoties Šts. Vaikui papažastẽliai šunta Švnč. Vyžas papãžastin ir eina JnšM. Papažasčiaĩ šyla Str. Aną (kultuvę) aštuonius kilometrus nešė po pãpažasčiu Dv. Pasmygo pãpažastin kepurę ir stovi Švnč. Razpuvo papažastùkai, nigdy neprausia Arm. 2. krosnies dalis, kur pilami pelenai: Pastačiau puodą papãžastin JnšM.